Apie mus

Lelių kaimo istorija

ISTORIJA

Istoriniuose šaltiniuose Lelių kaimas minimas 1763 m. Kaimas buvo lietuviškas (XX a. pradžioje lietuvininkų buvo apie 71 proc.). 1893–1944 m. veikė vienklasė pradinė mokykla, kurioje 1914–1921 m. mokėsi Mažosios Lietuvos veikėjas Martynas Gelžinis. 1906–1945 m. pro Lelių kaimą ėjo siaurasis geležinkelis Klaipėda–Plikiai. Leliuose buvo geležinkelio stotelė, karčema, kalvė, dvaras. Kaimas valdė 254 ha, Lelių dvaras – 110 ha žemės. Leliai priklausė Dirvupių valsčiui ir Lelių seniūnijai (kurią sudarė Lelių, Dinviečių ir Paugų kaimai). Lelių kaimo pavadinimas vokiečių dokumentacijoje buvo rašomas Löllen.

Po II pasaulinio karo Lelių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai. Sovietmečiu kaimas labai nukentėjo – liko tik viena sodyba. Kaimynystėje buvo įkurti Gulbės kolektyviniai sodai, aerodromas. Pastaraisiais metais statomas 139 individualių gyvenamųjų namų kvartalas – Didieji Leliai. (Wikipedija informacija)

Nedidelis Lelių (Liolių – Löllen) dvaras buvo įsikūręs tarp Klemiškės ir Baukštininkų dvarų, panaudojant tenykštės lygumos plotus.

  • 1846 m. Lioliai (Löllen) buvo bajoriškasis palivarkas, sietas su bajoriškuoju Gedmino (Gotzhöfen) dvaru. Jis priklausė Klaipėdos teismų jurisdikcijai, Klaipėdos lietuvininkų parapijai, Klaipėdos paštui. Ten buvo 2 gyvenamieji namai (sodybos). Tarp 14 gyventojų buvo 12 evangelikų ir 2 katalikai. Visi jie kalbėjo lietuviškai.
  • 1857 m. Lioliai (Löllen) vadinti bajoriškąja gyvenviete su 19 žmonių. Valdyti 357 margai žemės (apie 90 ha). Dvarelio savininkas buvo Intelmanas (Intelmann).
  • 1871 m. Lioliai (Löllen) turėjo atskiros dvaro apylinkės statusą. Ten stovėjo 2 gyvenamieji namai (sodybos) su 6 šeiminiais butais. 1867 m. ten gyveno 29 žmonės, o 1871 m. – 25 (11 vyrų ir 14 moterų). Tik 2 buvo gimę ten pat, o kiti buvo atvykėliai. Be 18 evangelikų, ten gyveno 7 katalikai. Užregistruoti 6 vaikai iki 10 metų amžiaus. 7 gyventojai mokėjo skaityti ir rašyti, o 12 pripažinti beraščiais.
  • 1885 m. Lioliai (Löllen) turėjo atskiros dvaro apylinkės statusą. Valdyta 84 ha žemės: 67 ha arimų (vertintų po 9,01 markės už ha), 13 ha pievų (po 15,67 markės už ha). Dvaras priklausė Klausmylių valsčiui ir registracijos apylinkei, Klaipėdos parapijoms. Ten stovėjo 2 gyvenamieji namai (sodybos) su 5 butais. Iš viso gyveno 27 žmonės (15 vyrų ir 12 moterų). Be 20 evangelikų, dar buvo 7 katalikai.
  • 1903 m. Liolių (Löllen) dvaras valdė 110 ha žemės (100 ha arimų ir daržų, 5 ha pievų, 1 ha miško, 1 ha vandenų), už kurią kasmet mokėjo po 874 markes žemės našumo mokesčio. Dvaro savininkas buvo G. Volgemutas (Gust. Wohlgemuth). Ten veisti olandiškos veislės galvijai (jų turėta 52), žirgai. Dvaras priskirtas Jakų valsčiui, Klaipėdos paštui, Klaipėdos teismų jurisdikcijai.
  • 1905 m. Liolių (Löllen) dvaras buvo sietas su Liolių bendruomene. Mokėtas 874 markių metinis žemės našumo mokestis. Valdyta 110 ha žemės (100 ha arimų ir daržų, 5 ha pievų, vienas ha medynų, vienas ha vandenų). Laikyta 50 arklių – užsiimta žirgų veisimu. Dvaro savininkas buvo G. Volgemutas (Gustav Wohlgemuth). Dvaras buvo priskirtas Klausmylių valsčiui ir registracijos apylinkei, Klaipėdos parapijoms, Klaipėdos paštui, Klaipėdos teismų jurisdikcijai.
  • 1912 m. Liolių (Löllen) dvarą valdė K. Vyzbergeris (Karl Wiesberger).
  • 1913 m. Liolių (Löllen) dvaras buvo susietas su Liolių bendruomene. Mokėtas 874 markių metinis žemės našumo mokestis. Valdyta 110 ha žemės (100 ha arimų ir daržų, 5 ha pievų, 1 ha medynų, 1 ha vandenų). Laikyta 20 arklių, 70 galvijų (iš jų 40 melžiamų karvių), 40 kiaulių. Dvare vertėsi žirgų auginimu. Dvaro savininkas buvo K. Vyzbergeris (Carl Wiesberger). Dvaras buvo priskirtas Klausmylių valsčiui ir registracijos apylinkei, Klaipėdos parapijoms, Klaipėdos paštui, Klaipėdos teismų jurisdikcijai.
  • 1919 m. Liolių (Löllen) dvaras buvo susietas su Liolių bendruomene. Mokėtas 874 markių metinis žemės našumo mokestis. Valdyta 110 ha žemės (100 ha arimų ir daržų, 5 ha pievų, 1 ha medynų, 1 ha vandenų). Laikyta 20 arklių, 70 galvijų (iš jų 40 melžiamų karvių), 40 kiaulių. Dvare vertėsi žirgų auginimu. Dvaro savininkas buvo K. Vyzbergeris (Karl Wiesberger). Dvaras buvo priskirtas Klausmylių valsčiui ir registracijos apylinkei.
  • 1922 m. Liolių (Löllen) dvaras buvo susietas su Liolių bendruomene, priklausė Klaipėdos valsčiui, Bakmaniškių registracijos apylinkei. Savininkas buvo K. Vyzbergeris. Mokėtas 874 markių metinis žemės našumo mokestis. Valdyta 101 ha žemės (90 ha arimų ir daržų, 5 ha pievų, 3 ha medynų). Laikyta 16 arklių, 60 galvijų (iš jų 30 melžiamų karvių), 10 avių, 15 kiaulių. Dvare vertėsi žirgininkyste.
  • 1925 m. Leliai apibūdinti kaip kaimas su 105 gyventojais, valdęs 254 ha žemės ir priklausęs Dirvupių valsčiui.
  • Sovietų okupacijos dešimtmečiais Lelių dvaro sodyba buvo visai sunaikinta, beveik nebeliko jos žymių.

Leliaĩ, 1774 m. bažnyčių knygose Lillen. 1923 m. Leliaĩ vokiškai vadinami Löllen. 1941 m. prie Lelių registruojami Dinviečių ir Kaklių gyventojai, vėliau pastarieji kaimų vardai nebevartojami.

(Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijos „Sendvaris“ įžanginė knyga, ISSN 1822-489X)




Mes randamės